- ištinti
- 1 ištìnti, ìština, ištýnė (ìštinė) 1. tr. J, K, BŽ80, NdŽ, KŽ, Trak, Mtl, Šll, Plik išplakti, išploninti (dalgį): Atsinešk tintuvus, aš tau ištìnsiu dalgį Š. Dalgė ištintáu – neturiu kūjelio DrskŽ. Atvažiav[o] vyras, ìštinė dalgę Drsk. Kaip ìština? – Su plaktuku Rmč. Dumpliuotai ištintas dalgis yra nelygus Šts. Ištìnsiu dalgę, ir einam šienaut Btrm. [Dalgės] audeklas kietas – negaliu gerai ištìnt Grv. Prastai dalgį iština Kos95. Ištintas dalgis duoda gerą akuotą, yra ašresnis Šts. Dalgį ištýnė, supustė i pjauna Mžk. lštìnk dalgį, eisam šieno pjauti Grg. Kas jiemi (vaikeliams) dalgelę ištiñs? (rd.) Mrc. ^ Dalgės neištynęs, pievos nenušienausi TŽV600(Al). | refl. tr. Š, Šv, Žlb, Srj, Grv: Išsimokęs buvo i pjauti liuob, i dalgį išsitìnti Krt. Pakaičio neduos, dalgį išsitýnei – i bėk, stok į darbą Skd. Pasipusryčiosi, išsitìnsi dalgį i eisi apent šieno pjauti Bdr. Pirm pusryčio dalgį išsitìnk Dr. Pirma reikia ryto, kap paskėlei, išsitìnt dalgė Dv. 2. tr. Š, BŽ266, KŽ, Pln primušti, išlupti, apdaužyti: Anam ištýnė ausį ponas, t. y. davė par ausį J. Aš jam šonus ištìnsiu J.Jabl. Tau užpakalį kad ištinsiu, nereikės tau mano roputės raut Lš. Paėmęs makarą, ištynė nugarą S.Dauk. Visus ištýnė, iššaudė, bet ir anų ne vieną nušutino Ggr. 3. tr. Skd prk. apgauti: Reik mokėti ištìnti, ta gali gyventi Ms. Ištýnė muni su ta lioterijos trauksena: ištraukiau tuščius biliotus Šts. 4. intr. Kal šnek. skubiai išeiti, išbėgti: Ištýniau išbėgau daktaro ieškoti Gršl. \ tinti; atitinti; įtinti; ištinti; nutinti; patinti; partinti; pertinti; pratinti; pritinti; sutinti; užtinti
Dictionary of the Lithuanian Language.